Atliktos projekto veiklos


Moterų savipagalbos dialoginės grupės metodo sukūrimas pasitelkiant užsienio partnerių kompetenciją.

Sukurtas pradinis moterų savipagalbos dialoginių grupių metodo variantas ir medžiaga 32 moterų savipagalbos dialoginių grupių susitikimams. Sukurtas metodas apima penkias diskusijų temas, taip pat jame aprašoma diskusijų vedimo metodika. Diskusijų temose liečiami tokie klausimai: kaip pristatyti save darbdaviui, kaip pasirengti gyvenimo aprašymą, kaip elgtis daugiakultūriniame kolektyve, kaip apsaugoti save nuo diskriminacijos darbo rinkoje, kaip naudotis aktyviomis darbo rinkos politikos priemonėmis, kokios kliūtis trukdo įsidarbinti ir kaip galima jas įveikti, įskaitant ir reikiamų kompetencijų poreikio nustatymą. Projekto vykdytojai, kuriantys metodą, dalyvavo mokymuose Vokietijoje, kurių metu perimta patirtis buvo naudinga metodo kūrime. Metodas buvo baigtas tobulinti atsižvelgiant į dalyvių vertinimus, surinktus metodo įgyvendinimo eigoje vykdomo monitoringo pagalba ir paruoštas leidybai. Prie metodo buvo pridėtas projekto eigoje patobulintas monitoringo modelis, kuris yra neatskiriama metodo dalis. Metodas buvo publikuotas bendrame leidinyje kartu su kitais keturiais MSMS modelio metodais.

Mokymo programų, užtikrinančių kompetencijų ugdymą socialinio mobilumo skatinimui, sąvado parengimas pasitelkiant užsienio partnerių kompetenciją.

Projekte buvo planuota, kad mokymo programų sąvadą sudarys šešios vienodos trukmės – 30 val. – mokymo programos – trys bendrųjų kompetencijų ugdymo ir trys specialiųjų žinių ugdymo.

Projekto eigoje sukurtas pradinis kompetencijų ugdymo programų sąvado variantas, sukurtos trys bendrųjų kompetencijų ugdymo mokymo programos ir jų medžiaga – „Informacinių technologijų galimybės darbui ir bendravimui“, „Įvadas į buhalterinę apskaitą“ bei „Kompiuterizuota buhalterio vieta programos Pragma bazėje“ ir trys specialiųjų kompetencijų ugdymo mokymo programos ir jų medžiaga – „Asmeninis tobulėjimas“, „Socialinės kompetencijos ir aktyvus pilietiškumas“ ir „Europinių projektų rašymas ir valdymas“. Įvertinus projekto dalyvių pageidavimus ir poreikius, buvo atliktas pakeitimas ir į mokymo programų sąvadą buvo įtrauktos dvi naujos mokymų programos – „Anglų kalba pradedantiesiems“ ir „Anglų kalba pažengusiems“. Šie mokymai yra pravedami pagal vadovėlius – „English Unlimited“ pradedantiesiems ir pažengusiems. Buhalterinės apskaitos ir programos Pragma mokymų medžiaga buvo kuriama su pasamdyto buhalterio pagalba. Taip pat sąvadas buvo papildytas nauja mokymų programa – „Informacinių technologijų galimybės karjeros raidai“. Projekto vykdytojai, kuriantys sąvadą, dalyvavo mokymuose Vokietijoje, kurių metu perimta patirtis buvo naudinga sąvado kūrime. Sąvadas buvo patobulintas atsižvelgiant į dalyvių vertinimus, kurie buvo atlikti metodo įgyvendinimo eigoje vykdomo monitoringo pagalba. Prie sąvado pridedamas projekto eigoje patobulintas monitoringo modelis, kuris yra neatskiriama sąvado dalis. Sąvadas buvo publikuotas bendrame leidinyje kartu su kitais keturiais MSMS modelio metodais.

Vaidmens modelio metodo pritaikymas moterų motyvacijos skatinimui.

Projekto metu vaidmens modelio metodas buvo aprašytas pritaikant jį projekto dalyvių (moterų) motyvacijos skatinimui. Projekto vykdytojai metodą kūrė pasitelkdami mokymų Suomijoje metu iš ekspertų perimtą patirtį. Buvo aprašyti kriterijai, pagal kuriuos yra atrenkamas vaidmens modelis, sukurti scenarijai kiekvienam filmavimui ir aprašyta metodika kaip panaudoti sukurtą video filmą mokymo tikslams. Buvo sukurtas klausimynas, skirtas išsamiai išanalizuoti išrinkto modelio gyvenimo sėkmės istoriją, kuris buvo pagrindas filmo scenarijui. Metodas buvo patobulintas atsižvelgiant į dalyvių vertinimus, atliktus metodo įgyvendinimo eigoje vykdomo monitoringo pagalba. Prie metodo pridedamas projekto eigoje patobulintas monitoringo modelis, kuris yra neatskiriama metodo dalis. Metodas buvo publikuotas bendrame leidinyje kartu su kitais keturiais MSMS modelio metodais.

Socialinės grupinės mentorystės metodo sukūrimas pasitelkiant užsienio partnerių kompetenciją.

Projekto metu kartu su užsienio ekspertais buvo sukurtas pradinis socialinės grupinės mentorystės metodo variantas, adaptuojant grupinės mentorystės modelį, taikomą Suomijoje verslo srityje. Projekto vykdytojai pastoviai kūrė metodą, pasitelkdami mokymų Suomijoje metu iš ekspertų perimtą patirtį. Kuriant metodą buvo aprašytas grupių formavimo procesas, mentorių atrankos kriterijai, galimi mokymai mentoriams ir ugdytiniams, socialinės grupinės mentorystės susitikimų pravedimo metodika. Socialinės grupinės mentorystės metodas buvo patobulintas atsižvelgiant į dalyvių vertinimus, kurie buvo atlikti metodo įgyvendinimo eigoje vykdomo monitoringo pagalba. Metodas buvo publikuotas bendrame leidinyje kartu su kitais keturiais MSMS modelio metodais.

Savanoriško darbo klubų kaip moterų socialinės aprėpties metodo sukūrimas ir aprašymas.

Projekto vykdytojai sukūrė pradinį metodo variantą pasitelkdami Socialinių inovacijų fondo sukauptą patirtį organizuojant savanorišką darbą. Į metodo aprašymą buvo įtrauktas savanorių atrankos procesas, jų darbo organizavimo aspektai, galimos praktinės užduotys.

Metodas buvo papildytas konsultacijų įdarbinimo klausimais dalyvėms aprašymais ir buvo patobulintas atsižvelgiant į dalyvių vertinimus, atliktus metodo įgyvendinimo eigoje vykdomo monitoringo pagalba. Prie metodo pridedamas projekto eigoje patobulintas monitoringo modelis, kuris yra neatskiriama metodo dalis. Metodas buvo publikuotas bendrame leidinyje kartu su kitais keturiais MSMS modelio metodais.

Moterų savipagalbos dialoginių grupių kiekviename pilotiniame centre pravedimas.

Projekto eigoje buvo planuota sudaryti po tris dialogines grupes kiekviename iš šešių pilotinių centrų. Viso aštuoniolika dialoginių grupių, kurių kiekvienoje dalyvaus po dešimt socialinės rizikos ir socialinę atskirtį patiriančių moterų.

Šešiuose pilotiniuose centruose buvo organizuota pirmų, antrų ir trečių dialoginių grupių atranka. Kandidatės, norinčioms dalyvauti projekte, pirmiausia turėjo užpildyti atrankos anketas ir parašyti motyvacinius laiškus, kuriuose turėjo pagrįsti savo motyvaciją dalyvauti projekto veiklose. Analizuojant užpildytas anketas ir motyvacinius laiškus, buvo atrinktos moterys, dalyvausiančios dialoginių grupių susitikimuose ir kitose projekto veiklose. Įvertinant projekto vykdymo laikotarpyje vyksiančią projekto dalyvių kaitą, buvo suformuotos didesnės, nei planuota projekte, moterų grupės – 10-15 asmenų. Tačiau Jurbarko pilotiniame centre pavyko suformuoti tik ~8 moterų grupes, kadangi susidomėjimas projektu nebuvo didelis.

Šešiuose pilotiniuose centruose moderatorės pastoviai organizavo dialoginių grupių susitikimus, kurių metu su projekto dalyvėmis peržvelgė susitikimams paruoštą medžiagą ir diskutavo metodo aprašyme numatytomis temomis. Centruose pirmosios dialoginės grupės savo susitikimus baigė 2010 m. kovo mėn. gale, antrosios dialoginės grupės susitikimus baigė 2011 m. vasario pabaigoje – kovo pradžioje ir trečiosios grupės susitikimus baigė 2012 m. vasario – kovo mėn.

Edukologas baigė metodo poveikio tikslinei grupei monitoringą šešiuose centruose pagal samdyto eksperto pagalba sukurtą monitoringo metodiką – išanalizavo dialoginių grupių dalyvių užpildytas anketas ir paruošė išvadas. Asistentas sukurtą projekto dalyvių duomenų bazę užpildė monitoringo duomenimis.

Atvykusi ekspertė iš Vokietijos 2010m. balandžio-gegužės mėn. apsilankė visuose pilotiniuose centruose, bendravo su centrų moderatorėmis ir savanorėmis ir atliko centrų pajėgumo įgyvendinti moterų savipagalbos dialoginių grupių metodą monitoringą. Ekspertės paruoštos monitoringo išvados buvo išverstos į lietuvių kalbą ir aptartos su centrų moderatorėmis bei patalpintos internetiniame tinklapyje. Šios išvados buvo panaudotos metodo tobulinimui.

Sukurtas monitoringo modelis buvo patobulintas, atsižvelgiant į dalyvių vertinimus ir monitoringo eigoje atsiskleidusias taisytinas vietas ir buvo pridėtas prie moterų savipagalbos dialoginių grupių metodo, kaip neatskiriama jo dalis.

Kompetencijų ugdymo mokymų pravedimas socialinės rizikos ir socialinę atskirtį patiriančioms moterims kiekviename pilotiniame centre.

Projekto dalyvėms, dalyvaujančioms savipagalbos dialoginėse grupėse šešiuose pilotiniuose centruose, suteikiama galimybė mokytis pagal tris jos pasirinktas 30val. trukmės kompetencijų ugdymo mokymo programas (iš šešių galimų programų).

Šešiuose pilotiniuose centruose projekto dalyvės pasirinko trejus mokymus iš sukurtų šešių programų – „Informacinių technologijų galimybės darbui ir bendravimui“, „Įvadas į buhalterinę apskaitą“, „Kompiuterizuota buhalterio vieta programos Pragma bazėje“, „Asmeninis tobulėjimas“, „Socialinės kompetencijos ir aktyvus pilietiškumas“ ir „Europinių projektų rašymas ir valdymas“ ir šie mokymai yra pravedami visuose pilotiniuose centruose. Pirmoji ir antroji bei dalis trečiosios moterų grupės išklausė savo pasirinktus kompetencijų ugdymo mokymus ir yra pastoviai organizuojami mokymai trečiajai projekto dalyvių grupei. Atsižvelgiant į dalyvių poreikius, jiems buvo leista pasirinkti daugiau nei tris mokymus, siekiant suteikti jiems pakankamai reikalingų žinių jų būsimame darbe.

Iš visų trijų projekto dalyvių grupių buvo suformuotos grupės naujiems mokymams – „Anglų kalba pradedantiesiems“, „Anglų kalba pažengusiems“ ir „Informacinių technologijų galimybės darbui ir bendravimui“ ir šie mokymai buvo pravesti visuose pilotiniuose centruose.

Edukologas atliko išklausytų mokymų poveikio tikslinei grupei monitoringą šešiuose centruose pagal samdyto eksperto pagalba sukurtą monitoringo metodiką – išanalizavo trijų dalyvių srautų užpildytas mokymų vertinimo anketas ir paruošė visų dalyvių srautų monitoringo išvadas. Asistentas sukurtą projekto dalyvių duomenų bazę užpildė monitoringo duomenimis.

Ekspertė, atvykusi iš Vokietijos, 2010m. balandžio-gegužės mėn. aplankė visus pilotinius centrus, bendravo su centrų moderatorėmis ir savanorėmis ir atliko centrų pajėgumo organizuoti kompetencijų ugdymo mokymus monitoringą. Ekspertės paruoštos monitoringo išvados buvo išverstos į lietuvių kalbą ir aptartos su centrų moderatorėmis bei patalpintos internetiniame tinklapyje. Šios išvados buvo panaudotos sąvado tobulinimui.

Sukurtas monitoringo modelis buvo patobulintas, atsižvelgiant į dalyvių vertinimus ir monitoringo eigoje atsiskleidusias taisytinas vietas ir buvo pridėtas prie kompetencijų ugdymo mokymų programų sąvado, kaip neatskiriama jo dalis.

Mokomųjų filmų su sėkmės istorijomis, taikant vaidmens modelio metodą, sukūrimas ir publikavimas.

Pasinaudojant sukurto metodo atrankos kriterijais buvo atrinkta penkiolika moterų, kurių gyvenimo istorijos bus pavyzdiniu modeliu projekto dalyvėms (socialinės rizikos ir socialinę atskirtį patiriančioms moterims) ir sukurti video filmai apie jų gyvenimo sėkmės istorijas. Iš penkiolikos sukurtų filmų buvo atrinkti šeši filmai, kurių veikėjos geriausiai perteikė savo sėmingas gyvenimo istorijas.

Filmavimas vyko pagal scenarijų, sukurtą remiantis metodo aprašymu. Taip pat buvo paruošta atvejo analizė kaip panaudoti sukurtus filmus mokymo tikslams. Sukurti filmai yra naudojami dialoginių grupių susitikimų metu, suteikiant dalyvėms galimybę sekti teigiamais pavyzdžiais.

Sukurti filmai buvo patobulinti įvertinus užsienio ekspertų pateiktas monitoringo išvadas ir projekto moderatorių bei dalyvių atsiliepimus, siekiant filmus tinkamiau pritaikyti socialinės rizikos ir socialinę atskirtį patiriančių moterų motyvacijai skatinti.

Šeši atrinti filmai buvo publikuoti kompaktinio disko pavidale ir išdalinti centrų moderatorėms siekiant užtikrinti metodo sklaidą.

Buvo sukurtas vaidmens modelio monitoringo modelis, kurio pagalba edukologas atlieka metodo poveikio pirmojo ir antrojo srautų projekto dalyvių monitoringą, analizuoja užpildytas monitoringo anketas bei ruošia išvadas galimiems metodo patobulinimams.

Asistentas sukurtą projekto dalyvių duomenų bazę pildo monitoringo duomenimis.

2011m. gegužės mėnesį atvyko ekspertė iš Suomijos, kuri atliko monitoringo vizitus į pilotinius centrus. Ekspertė apsilankė šešiuose pilotiniuose centruose ir interviu su moderatoriais bei centrų savanoriais būdu įvertino centrų pajėgumą efektyviai įgyvendinti vaidmens modelio metodą. Ekspertės paruoštos monitoringo išvados buvo išverstos į lietuvių kalbą ir aptartos su centrų moderatorėmis bei patalpintos internetiniame tinklapyje. Šios išvados buvo naudojamos metodo tobulinimui.

Sukurti vaizdo filmai buvo publikuoti DVD disko pavidale ir išdalinti pilotinių centrų moderatorėms.

Socialinės grupinės mentorystės grupių pravedimas kiekviename pilotiniame centre.

Moderatorės pilotiniuose centruose atrinko projekto dalyves, norinčias dalyvauti socialinėje grupinėje mentorystėje, suformavo mentorystės grupes, paskyrė tinkamas mentores grupėms, pravedė pirmąjį bendrą ugdytinių ir mentorių susitikimą ir pastoviai prižiūri vykstančius mentorystės grupių susitikimus.

Siekiant užtikrinti tinkamą mentorių darbą su ugdytinių grupėmis buvo organizuoti du bendri mentorių susitikimai. Pirmojo susitikimo metu mentorės aptarė mentorystės proceso eigą, analizavo iškilusias problemas ir tobulino savo bendravimo įgūdžius, o antrasis susitikimas buvo skirtas aptarti ugdytinių pasiekimus mentorystės proceso metu, sunkumus, su kuriais teko susidurti ir atrasti proceso vietas, kurias būtų galima patobulinti.

Samdyto eksperto pagalba buvo sukurtas socialinės grupinės mentorystės metodo monitoringo modelis, kuriuo remdamasis edukologas pastoviai vykdė metodo poveikio tikslinei grupei monitoringą – išanalizavo surinktus iš projekto dalyvių pasiekimų-rezultatų žurnalus bei mentorių ir moderatorių proceso vertinimo anketas ir paruošė išvadas.

2011m. gegužės mėnesį atvyko ekspertė iš Suomijos, kuri atliko monitoringo vizitus į pilotinius centrus. Ekspertas apsilankė šešiuose pilotiniuose centruose ir interviu su moderatoriais bei centrų savanoriais būdu įvertino centrų pajėgumą efektyviai įgyvendinti vaidmens modelio metodą Ekspertės paruoštos monitoringo išvados buvo išverstos į lietuvių kalbą ir aptartos su centrų moderatorėmis bei patalpintos internetiniame tinklapyje. Šios išvados buvo panaudotos metodo tobulinimui.

Savanoriško darbo klubų moterims kiekviename pilotiniame centre įsteigimas ir palaikymas.

Pilotiniuose centruose 2010m. vasario mėnesio pradžioje buvo įsteigti pirmieji savanoriško darbo klubai, atrinktos moterys, norinčios dalyvauti šioje veikloje, su jomis sudarytos savanoriško darbo sutartys, suderinti savanorių lankomumo grafikai. Moterys pastoviai dalyvauja savanoriško darbo klubuose, tobulina savo darbinius ir darbo paieškos įgūdžius. Savanoriško darbo klube pastoviai vyksta savanorių kaita – moterys iš pirmojo ir antrojo projekto dalyvių srauto išeina iš klubo ir jo dalyvių gretos yra papildomos naujomis moterimis.

Atsižvelgiant į dalyvių pageidavimus ir poreikius, joms buvo pasiūlyta nauja veikla – konsultacijos įdarbinimo klausimais. Konsultantas apvažiavo visus pilotinius centrus ir pravedė po tris trijų valandų trukmės konsultacijas projekto dalyvėms.

Pasamdytas ekspertas sukūrė metodo poveikio tikslinei grupei monitoringo modelį su apklausos anketomis. Edukologas pastoviai vykdė monitoringą, analizavo dalyvių užpildytas anketas ir paruošė išvadas, kurios buvo naudojamos metodo tobulinimui.

Apskritojo stalo diskusijų paruošimas ir pravedimas MSMS modelio efektyviam įgyvendinimui.

Pastoviai buvo organizuojamos apskritojo stalo diskusijos MSMS modelio moderatorėms ir centrų savanorėms. Diskusijų metu buvo aptariami atlikti darbai, iškilusios problemos, ieškoma jų sprendimo būdų, planuojami tolesni projekto darbai. Viso projekto metu buvo organizuota 17 apskritojo stalo diskusijų ir 2 diskusijos, skirtos monitoringo rezultatams aptarti.

Konsultacijų pilotiniuose centruose pravedimas stiprinant moderatorių gebėjimus.

Šešiuose pilotiniuose centruose buvo pastoviai pravedamos konsultacijos MSMS modelio moderatorėms. MSMS modelio konsultantas lankėsi pilotiniuose centruose ir konsultavo moderatores metodų įgyvendinimo klausimais. Projekto metu buvo suteikta 102 konsultacijos pilotinių centrų moderatorėms ir savanorėms, po 17 konsultacijų kiekviename pilotiniame centre.

Seminaro MSMS modelio moderatoriams pravedimas savanorių įtraukimo į darbą su socialinės rizikos ir socialinę atskirtį patiriančiomis moterimis tema.

2009 m. rugpjūčio mėnesį buvo organizuotas seminaras MSMS modelio moderatorėms, kurio pagrindinis tikslas buvo užtikrinti pilotinių centrų pajėgumus pritraukti savanorius, padėsiančius moderatorėms įgyvendinti projekte numatytas veiklas. Seminaro metu, remiantis Socialinių inovacijų fondo patirtimi dirbant su savanoriais, MSMS modelio konsultantas su moderatorėmis diskutavo apie savanorių pritraukimą ir savanoriško darbo organizavimą.

Savanorių šešiuose pilotiniuose centruose atrinkimas.

Savanoriai yra labai didelė pagalba organizacijai, dirbančiai su socialinės rizikos ir socialinę atskirtį patiriančiomis moterimis. Kadangi daugelis tokių organizacijų neturi galimybės pastoviai įdarbinti darbuotojų, savanoriškai dirbantys asmenys gali padėti įgyvendinti organizacijos tikslus.

Šešiuose pilotiniuose centruose vyko savanorių atranka, kurios metu kiekvieno centro moderatorė atsirinko po tris savanores, padėjusias įgyvendinti projekte numatytas veiklas.

Mokomojo seminaro „Moterų savipagalbos dialoginių grupių metodo pritaikymas“ paruošimas ir pravedimas.

2010m. sausio 29-31d. Kaune buvo pravestas seminaras, skirtas šešiuose pilotiniuose centruose atrinktų savanorių gebėjimų darbui su sukurtu „Moterų savipagalbos dialoginių grupių metodu“ stiprinimui. Seminaro metu savanorės buvo apmokomos kaip pravesti dialoginių grupių užsiėmimus.

Mokomojo seminaro „Mokymų programų sąvado taikymo galimybės“ paruošimas ir pravedimas.

2010m. balandžio 16-18d. Kaune buvo pravestas seminaras, skirtas šešiuose pilotiniuose centruose atrinktų savanorių gebėjimų darbui su sukurtu „Mokymų programų sąvadu“ stiprinimui. Seminaro metu savanorėms buvo pristatytos šešios sukurtos mokymo programos, išaiškinti mokymų programų tikslai, uždaviniai ir įgyjamos kompetencijos. Taip pat buvo mokoma kaip tinkamai suformuoti mokymų grupes atsižvelgiant į trūkstamas tikslinės grupės dalyvių kompetencijas.

Mokomojo seminaro „Vaidmens modelio metodo taikymas“ paruošimas ir pravedimas

2010m. rugpjūčio 27-28d. Kaune buvo pravestas seminaras, skirtas šešiuose pilotiniuose centruose atrinktų savanorių gebėjimų darbui su sukurtu „Vaidmens modelio metodu“ stiprinimui. Seminaro metu savanorėms buvo pristatytas aprašytas metodas, išaiškinti galimi vaidmens modelių atrankos būdai, taisyklės, modelio atrankos kriterijai. Taip pat buvo mokoma kaip paruošti filmavimo scenarijų, jį suderinti su atrinktais vaidmens modeliais ir organizuoti filmavimą bei kaip panaudoti nufilmuotas vaidmens modelių sėkmės istorijas mokymo tikslams. Buvo peržiūrėti sukurti šeši vaidmens modelių vaizdo filmai ir analizuojami galimi jų patobulinimo būdai. Seminaro pabaigoje buvo paruoštos išvados galimiems vaizdo filmų patobulinimams.

Kadangi seminare dalyvavo ne visos savanorės, seminaras pakartotinai buvo organizuotas 2010m. spalio 17d., taip užtikrinant visų savanorių apmokymą.

Mokomojo seminaro „Socialinio grupinio mentoringo metodo taikymas“ paruošimas ir pravedimas

2010m. lapkričio 5-7d. Kaune buvo pravestas seminaras, skirtas šešiuose pilotiniuose centruose atrinktų savanorių gebėjimų darbui su sukurtu „Socialinės grupinės mentorystės metodu“ stiprinimui. Seminaro metu savanorėms buvo pristatytas aprašytas metodas ir jos buvo apmokytos būti mentorėmis ugdytinių grupelėms. Savanorėms buvo išaiškintos jų, kaip mentorių, funkcijos, pravesti mokymai bendravimo, klausymosi, vadovavimo grupei, konfliktų sprendimo temomis. Į seminarą pakviestos moterys, turinčios mentorystės patirties, dalinosi savo pastebėjimais ir įspūdžiais atliekant mentorės vaidmenį.

Mokomojo seminaro „Savanoriško darbo klubų moterims įkūrimas“ paruošimas ir pravedimas.

2010m. gegužės 22-22d. Kaune buvo pravestas seminaras, skirtas šešiuose pilotiniuose centruose atrinktų savanorių gebėjimų darbui su sukurtu „Savanoriško darbo klubų metodu“ stiprinimui. Seminaro metu savanorės buvo supažindintos su aprašytu savanoriško darbo klubų metodu, apmokytos kaip įsteigti ir palaikyti savanoriško darbo klubus, kaip sudaryti tinkamus grafikus darbo klubų dalyvėms lankytis pilotiniame centre, kaip paskirstyti darbus ir atlikti kontrolę.

Mokomųjų vizitų į Suomiją pravedimas centrų moderatoriams ir savanoriams.

2010m. gegužės 26-29d. buvo pravestas mokomasis vizitas trijų pilotinių centrų moderatorėms ir savanorėms. Kadangi bendra dalyvių grupė yra labai didelė, ji buvo padalinta pusiau ir antrasis mokomasis vizitas kitų trijų pilotinių centrų moderatorėms ir savanorėms buvo organizuotas 2010m. birželio 30-liepos 3d.

Mokomųjų vizitų tikslas – sustiprinti pilotinių centrų moderatorių ir jų savanorių gebėjimus įgyvendinti MSMS modelio metodus, kurie buvo kuriami perimant Suomijos partnerio kompetencijas darbui su socialinės rizikos ir socialinę atskirtį patiriančiomis moterimis.

Mokomųjų vizitų į Vokietiją pravedimas centrų moderatoriams ir savanoriams.

2010m. rugpjūčio 16-19d. buvo organizuotas mokomasis vizitas trijų pilotinių centrų moderatorėms ir savanorėms. Antrasis vizitas likusių trijų pilotinių centrų moderatorėms ir savanorėms buvo organizuotas 2010m. rugsėjo 6-9d.

Mokomųjų vizitų tikslas – sustiprinti pilotinių centrų moderatorių ir jų savanorių gebėjimus įgyvendinti MSMS modelio metodus, kurie buvo kuriami perimant Suomijos partnerio kompetencijas darbui su socialinės rizikos ir socialinę atskirtį patiriančiomis moterimis.

Diskusijų apie DŠD priemonių poreikį pravedimas.

Dažnai moterims, re-integruojantis į darbo rinką trukdo problemos, iškylančios derinant darbą ir įsipareigojimus šeimai, o ypač toms, kurios prižiūri mažamečius vaikus, senyvo amžiaus asmenis ar ligonius. Nemokamos paslaugos, tokios kaip slauga namuose, vaikų priežiūra dienos centruose ar kitos paslaugos, įtraukiant socialinius partnerius, padėtų joms re-integruotis į darbo rinką ar siekti karjeros. Todėl projekto metu pilotiniuose centruose 2009m. spalio-lapkričio mėnesiais buvo pravestos diskusijas su moterų grupėmis, kurių metu buvo išsiaiškinta kokių būtent papildomų paslaugų joms reikėtų ir ar tikslinės grupės atstovės turi pakankamą prieinamumą ir galimybes derinti darbą ir pareigas šeimai.

Papildomų paslaugų, užtikrinančių DŠD galimybes tikslinės grupės atstovėms, tiekėjų sąrašo parengimas.

Išsiaiškinus tikslinės grupės poreikius papildomoms paslaugoms, į veiklą bus įtraukiami socialiniai partneriai, tam, kad jie galėtų pasiūlyti jau teikiamas paslaugas arba pritaikyti šias paslaugas tikslinei grupei. Papildomų paslaugų, užtikrinančių DŠD galimybes tikslinės grupės atstovėms, kiekviename pilotiniame mieste tiekėjų sąrašas buvo parengtas apibendrinant diskusijų su moterų grupėmis metu surinktą informaciją ir atlikus papildomų paslaugų tiekėjų pilotiniuose miestuose apklausą. Paruoštas sąrašas patalpintas projekto tinklapyje. Šis parengtas sąrašas moderatoriams užtikrins tinkamą ir tikslingą paslaugų tiekėjų pasirinkimą perkant papildomas paslaugas projekte dalyvaujančioms moterims jų mokymų metu.

Kompaktinės plokštelės su MSMS metodo įgyvendinimo e-vadovu sukūrimas.

Buvo pasamdytas programuotojas, kuris sukūrė MSMS modelio e-vadovo dizainą ir struktūrą, suderintą su MSMS modelio konsultantu pilotiniuose centruose ir edukologu. Šie du asmenys pradėjo atlikti projekto metu sukurtos medžiagos apie metodus ir jų įgyvendinimą medžiagos struktūrizavimą. Galutinė e-vadovo versija buvo publikuota DVD diskų pavidale, 500 vnt. tiražu. E-vadovą sudarė elektroninės MSMS modelio metodų versijos ir visi dokumentai bei medžiaga, būtina tinkamam ir efektyviam metodų įgyvendinimui dirbant su socialinės rizikos ir socialinę atskirtį patiriančiomis moterimis.

E-vadovą platinti numatoma ne tik moterų organizacijoms, kurių Lietuvoje yra apie šimtą, bet ir bendruomeniniams centrams, kurių darbas yra susijęs su socialiai remtinomis moterimis ir kurių steigimas Lietuvoje sparčiai auga (jų skaičius jau siekia apie kelis šimtus).

MSMS modelio santraukos anglų kalboje sukūrimas ir publikavimas.

MSMS modelio konsultantas su specialisto ryšiams su užsieniu bei asistento pagalba paruošė 20 psl. apimties MSMS modelio santrauką anglų kalboje. Ši santrauka buvo publikuota knygutės pavidale 600 vnt. tiražu ir perduota pilotiniams centrams.

Viešinimas.

2012m. balandžio 13 d. buvo organizuota baigiamoji projekto konferencija, kurioje dalyvavo ir savo patirtimi, įspūdžiais ir pasiekimais dalyvaujant projekte dalinosi projekto vykdytojai bei dalyviai. Konferencijoje taip pat dalyvavo ir prezentacijas aktuoliomis temomis skaitė lektoriai iš Lietuvos ir užsienio. Taip pat į konferenciją buvo pakviesti ir joje dalyvavo vyriausybės, vietinių valdžios institucijų bei įvairių suaugusiųjų švietimo organizacijų atstovai.

Visi pilotiniai centrai publikavo po informacinį straipsnį regioniniuose laikraščiuose, taip siekiant užtikrinti plačią projekto sklaidą. Kauno pilotinis centras straipsnį publikavo po baigiamosios konferencijos balandžio 13 d., kuris taip pat padės užtikrinti projekto tęstinumą.